- Articles
21 results
-
Žemė
Saulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yra pirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai nuo Saulės (afelyje) – apie -
Teleskopas
Teleskopas yra prietaisas, naudojamas tolimų objektų stebėjimams, surenkantis elektromagnetinę spinduiuotę. Pirmasis žinomas teleskopas buvo sukurtas Olandijoje 17 amžiaus pradžioje. "Telescopes" can refer to a whole range of instruments operating in most regions of the electromagnetic -
Saulė
Saulė - Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas. thumb|Saulės dėmės thumb G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos) geltonoji nykštukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi~28 000 šm, virš Galaktikos -
William Herschel
thumb Frederikas Viljamas Heršelis (Frederick William Herschel) (15 November 1738 – 25 August 1822) buvo vokiečių kilmės britų astronomas ir kompozitorius, konstravęs ko gero geriausius savo meto teleskopus. Išgarsėjo atradęs Uraną. Taip pat jis atrado žvaigždžių -
Saturnas
Saturnas - Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki -
Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Astronomijos Vikipediją, Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su Lietuva! Šiuo metu yra 21 straipsniai Savaitės straipsnis Saulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Žemės apsisukimo -
Uranas
thumb|224px|Urano nuotrauka, daryta Voyager kosminio zondo Šią planetą 1781 metais atrado britų astronomas Viljamas Heršelis (William Herschel). Planetos žiedus atrado Dž. Eliotas (JAV) 1977–1978 m.. Tai yra pirmoji teleskopu atrasta planeta. Uranas -
Molėtų Astronomijos Observatorija
thumb|left|210px|Molėtų observatorija Molėtų astronomijos observatorija (sutr. MAO) yra astronomijos observatorija, priklausanti Lietuvos Teorinės fizikos ir astronomijos institutui. Ji stovi ant Kaldinių kalvos šalia Kulionių, 12 km atstumu nuo Molėtų. Šalia stovi Etnokosmologijos -
Erelio ūkas
thumb|250px|Erelio ūko molekuliniai debesys thumb|Infraraudonųjų spindulių nuotrauka Erelio ūkas – emisinis dujų ir dulkių ūkas Gyvatės žvaigždyne apie padrikąjį žvaigždžių spiečių M16, IC kataloge jo numeris yra 4703. Erelio ūką 1764 m. atrado -
Astrofizika
Astrofizika - Astronomijos šaka, tirianti kosm. kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosm. erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosm. kūnų atmosferas, kosm -
Messier katalogas
thumb|Visi 110 Mesjė objektų. Kadangi Mesjė gyveno ir dirbo Prancūzijoje, jo pateiktame sąraše surinkti tik objektai, stebimi iš šiaurinio pusrutulio (šviesulių deklinacijos iki –35°). Todėl, žinoma, daug įspūdingų pietų dangaus objektų sąraše nefigūruoja (pavyzdžiui -
Ryškis
Ryškis - Žvaigždžių, galaktikų ir kitų kosm. objektų spindesio matavimo vienetas. Kai kurios itin šviesios žvaigždės arba planetos yra 0, –1, –2 ir t. t. ryškio. Mėnulio pilnaties vizualinis ryškis yra -12.7, Saulės - -26.7 -
Skalikai
thumb|Skalikų žvaigždynas Skalikai (Canes Venatici, CVe) – 38-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Tai neryškių žvaigždžių grupelė po Didžiųjų Grižulo Ratų „iena“. Lietuvoje matomas ištisus metus. Žvaigždynui pavadinimą XVII a. davė J. Hevelijus. -
Mėnulis
Mėnulis - vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir taip pat artimiausias dangaus kūnas. -
Infraraudonąji spinduliuotė
Elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra kiek didesnis už raudonos šviesos, yra vadinama infraraudonaisiais spinduliais (IR) arba šiluminė spinduliuotė. Šie spinduliai yra tos pačios prigimties, kaip ir regiamoji šviesa. Infraraudonasis diapazonas yra tarp 750 nm -
Astronomija
Astronomiją galima skirstyti į astrometriją, dangaus mechaniką ir astrofiziką Astronomija (gr.: astron - žvaigždė+ nomos - dėsnis) yra mokslas apie Visatos medžiagos pasiskirstymą, jos objektų ir jų sistemų judėjimą, sandarą, kilmę ir raidą. Astronomija tiria: Saulės sistemos -
Observatorija
Mokslinė institucija, skirta dangaus objektų stebėjimui ir tyrimams. Būna optinės ir radijo observatorijos. Optinės observatorijos paprastai turi kelis įvairios paskirties teleskopus, aprūpintus fotografine, fotometrine, spektrine, poliarimetrine ir kitokia aparatūra. Observatorijose būna laboratorijos fotografijų ryškinimui ir -
Dangaus mechanika
Dangaus mechanika - Astronomijos šaka, tirianti gravitacijos veikiamų kosm. kūnų judėjimą. Nagrinėja dviejų ir daugiau kūnų judėjimo teoriją, skaičiuoja kosm. kūnų orbitas ir efemerides. Grindžiama gravitacijos dėsniu, reliatyvumo teorija, trikdžių teorija, chaoso teorija, astrometrija. Kategorija:Nepilni -
Astrometrija
Astrometrija - Astronomijos šaka, tirianti šviesulių koordinates dangaus sferoje ir jų kitimą, vietovių geografines koordinates, Žemės sukimąsi ir astronominį laiką. Astrometrija t. p. tiria šviesulių paralaksus ir savuosius judėjimus, nustato astronomines konstantas; ja naudojamasi aviacijoje, jūreivystėje -
Para
Laikas, per kurį Žemė 1 kartą apsisuka apie savo ašį kurio nors dangaus sfera taško (pvz., pavasario lygiadienio taškas, Saulės skritulio centro) atžvilgiu. Kategorija:laiko matavimas Kategorija:Nepilni -
Megstu
skaityti visa dienorasti, labai geras
Related Community
Dragon Ball Lietuviška Wiki
tv
500
Pages1K
Images10
Videos
Dragon Ball Lietuviška Wiki is a community site that anyone can contribute to. Discover, share and add your knowledge!